Kategorijos archyvas: Citatos iš knygų

Psichologijos įvadas. V. Legkauskas

Pagrindinis psichologijos klausimas – kodėl žmonės mąsto, jaučiasi ir elgiasi būtent taip, kaip jie mąsto, jaučiasi ir elgiasi (p. 5)? Psichologijos „vinis“: jei žinosi, dėl ko taip mąstai, jautiesi ir elgiesi, galėsi rinktis ar ir toliau taip mąstyti, jausti ir elgtis, ar ieškoti kitų galimybių. [T.y. žinojimas atveria naujus pasirinkimus, suteikia galios] (p. 6). Bet Skaityti toliau…

Neurozė. Antanas Algirdas Kriščiūnas

Pasak Rodžerso, galima suformuluoti štai tokias empiriškai patikrinamas hipotezes. Viena jų teigia: „Kuo didesnė grėsmė individo „aš“, tuo neuroziškesnis jo elgesys ir labiau suvaržyti jo elgesio būdai“. „Kuo mažiau individas patiria grėsmės iš aplinkos, tuo didesnis jo poreikis dalyvauti kito būtyje ir tuo labiau iš tikro joje dalyvauja“ (p. 12). Temperamentas (lot. saikingumas, darnumas) yra Skaityti toliau…

Sielogyda: Gydytojo rūpestis – siela. Viktor E. Frankl

Vertingiausia įtampa, kylanti iš nesutapimo, koks žmogus yra ir koks jis galėtų tapti (p. 14). Franz Alexander – „svarbiausias bet kurios psichoterapijos atmainos instrumentas – psichoterapeuto asmenybė“ (p. 23). [Beprasmybės jausmą Franklis vadina egzistenciniu vakuumu.] Egzistencinis vakuumas būdingas itin industrializuotoms visuomenės formoms (p. 30). Paradoksalu, tačiau industrinei visuomenei vis labiau virstant masių visuomene plinta vienišumo Skaityti toliau…

The Art of Psychotherapist. James Bugental

Psichoterapeuto meistriškumas pasireiškia gebėjime sujungti subjektyvumą ir objektyvumą, meną su mokslu (p. 5). Psichoterapeutų profesijoje yra didesnis už vidutinį alkoholizmo, skyrybų ir savižudybių skaičius (p.13). Gyvenimą keičianti psichoterapija – tai kliento ir psichoterapeuto bandymas padėti pirmajam išanalizuoti, kaip jis atsako į egzistencinius gyvenimo klausimus ir pasistengti peržiūrėti kai kuriuos iš atsakymų taip, kad jo gyvenimas Skaityti toliau…

Įdomioji psichoterapija mokytojams ir tėvams. Genovaitė Bončkutė-Petronienė.

Įdomu, kad dėl įtampų mokinių ir mokytojų santykiuose labiausiai nukenčia ne mokytojai ar mokiniai, o mokytojų vaikai – štai jie yra vieni iš dažniausių psichoterapeuto klientų (p. 9). Daugelis žmonių pačiais nelaimingiausiais savo gyvenimo etapas laiko paauglystę ir senatvę. Emocinės paauglių problemos neretai prilygsta psichinės ligos simptomams (p.13). Jei tėvai, vaikui įžengus į paauglystę, išgyvena Skaityti toliau…

Gerųjų žmonių šešėliai. Genovaitė Bončkutė – Petronienė.

Tai, kas sveika ir reikalinga, daryti dažniausiai sunku (p. 76). O gyvenime viskas šimtą kartų sudėtingiau negu aukštojoje (p. 89). Jei žmogus labai stengiasi atrodyti solidus, šaunus, tai yra aiškus ženklas, kad jis taip nesijaučia (p. 91). Pirmūnas nėra blogas savimyla, iš tikrųjų jis visai nemyli savęs, bet vis beviltiškai bando įtikti tėvui, mamai ar Skaityti toliau…

Žmogaus silpnybių psichologija. A. Alekseičikas.

Asmenybė tuo laisvesnė, kuo geriau ji sugeba save reguliuoti. Per daug aktyvi veikla neleidžia kiek ilgiau pagalvoti, rūpestingai planuoti, prireikus palaukti patogesnio momento. Jei potraukiai saikingi, be to, įvairūs, jie yra svarbi darnaus psichinio funkcionavimo sąlyga. LIGUISTA BŪSENA KAI YRA 1 POTRAUKIS. Egoizmas rodo: žmogus bijo gyvenimo, nemokam gyventi, bendrauti, padėti kitiems ir būti vertu Skaityti toliau…

Nepramintuoju taku. M. Scott Peck.

Mes negalime išspręsti gyvenimo problemų jų nespręsdami (32 psl.). Neurotikai prisiima per daug atsakomybės, asmuo su charakterio sutrikimu – nepakankamai. Kai neurotikai konfliktuoja su pasauliu, jie automatiškai ima kaltinti save. Kai psichopatai nesutaria su pasauliu, jie automatiškai mano, jog kaltas yra pasaulis (34 psl.). Tėvams, kurie savo vaikams sako: „Jūs turite būti dėkingi už tai, Skaityti toliau…