Psichologijos terminų žodynas

  • A TIPAS (Type A) – šiuo terminu Friedmanas ir Rosenas apibūdino linkusį konkuruoti, nekantrų, agresyviai kalbantį ir linkusį pykti žmogų.
  • ABIPUSIAI AKLA PROCEDŪRA (double-blind procedure) – eksperimento procedūra, kai nei tiriamasis, nei tyrėjas nežino, ar tiriamasis iš tikrųjų veikiamas, ar gauna placebą. Dažniausiai šis būdas naudojamas tiriant vaistų poveikį.
  • ABIPUSIS DETERMINIZMAS (reciprocal determinism) – sąveikaujančios asmenybės ir aplinkos veiksnių įtakos.
  • ABIPUSIŠKUMO NORMA (reciprocity norm) – lūkestis, kad tiems, kurie mums padėjo, atsakysime padėdami, o ne kenkdami.
  • ABSOLIUTUSIS SLENKSTIS (absolute threshold) – mažiausias dirginimas, reikalingas atskiram dirgikliui aptikti 50 procentų atvejų.
  • ABSTINENCIJA (withdrawal) – diskomfortas ir kančia nustojus vartoti narkotikus, prie kurių buvo priprasta.
  • ABSTINENCIJOS REIŠKINIAI – simptomai, pasireiškiantys nutraukus vaistų, nuo kurių pacientas yra priklausomas, vartojimą.
  • ACETILCHOLINAS (ACh, acetylcholine) – neuromediatorius, kuris, be kitų savo funkcijų, duoda signalą raumenų skaiduloms susitraukti.
  • AKATIZIJA – nenustygimo, nerimo jausmas, kai žmogus negali ilgesnį laiką sėdėti, gulėti ar stovėti. Šis nepageidaujamas poveikis gana sistemingai pasireiškia praėjus keletui dienų nuo antipsichozinių vaistų vartojimo pradžios.
  • AŽITACIJA – susijaudinimas, neramumas. Ažitacijai dar būdingas dirglumas, agresyvumas, baimė, įtampa ir perdėtas judrumas. Ažitacija gali būti ir vaistų nepageidaujamo poveikio išdava, ir psichozės simptomas.
  • AKINEZIJA – judesių funkcijos susilpnėjimas; judesiui atlikti reikia didelių pastangų.
  • ANOREKSIJA (nervinė anoreksija) – psichikos sutrikimas, kai žmogus sąmoningai sumažina ir palaiko nepakankamą kūno svorį. Ligai vystantis apetito stoka ar net pasibjaurėjimas maistu sukelia didelį svorio kritimą, kuris yra pavojingas sveikatai.
  • ANTICHOLINERGINIS POVEIKIS – nepageidaujamų poveikių, kuriuos sukelia tas pats mechanizmas, kompleksas: burnos džiūvimas, akių sausėjimas, vidurių užkietėjimas, šlapinimosi sunkumai, regėjimo, atminties ir koncentracijos sutrikimai, vangumas.
  • ANKSIOLITIKAI – vaistai, slopinantys baimę ir nerimą. Dar vadinami raminamaisiais vaistais.
  • APATIJA – didelis abejingumas, nejautrumas išorės dirgikliams, norų praradimas, judesių vangumas ir emocijų atbukimas ar susilpnėjimas.
  • ARITMIJA – širdies ritmo sutrikimas (padažnėjimas arba sulėtėjimas). Atskirais atvejais širdies ritmas gali būti netolygus. Aritimija gali būti vaistų nepageidaujamo poveikio išdava.
  • ATAKSIJA – judesių koordinacijos sutrikimai, kylantys dėl sutrikusios raumenų tarpusavio sąveikos. Pacientui būdingi neužtikrinti judesiai, ypač einant (primena girto žmogaus eiseną). Gali atsirasti kaip vaistų nepageidaujamo poveikio išdava.
  • DVIPOLIS AFEKTINIS SUTRIKIMAS (anksčiau vadintas maniakine depresine psichoze) – sutrikimas, kai manijos (pakilios nuotaikos) epizodai kaitaliojasi su depresijos (prislėgtos nuotaikos) epizodais. Tarp šių epizodų pacientas paprastai jaučiasi gerai.
  • DELYRAS – sąmonės sutrikimas, kai žmogus kliedi, t.y. nesiorientuoja, kur ir kokiu metu esąs. Delyro būsenai būdingos haliucinacijos, ypač regos.
  • DEPRESIJA – nuotaikos sutrikimas, kuriam būdinga liguistai prislėgta, liūdna nuotaika, interesų praradimas, minčių ir judesių vangumas, nesugebėjimas susikaupti, prastas miegas, beviltiškumo ir kaltės jausmai.
  • DOPAMINAS – smegenyse esanti medžiaga, reikalinga nerviniam impulsui perduoti. Manoma, kad viena psichozės atsiradimo priežasčių yra dopamino apykaitos sutrikimas.DRAŽĖ – tabletė, padengta apsauginiu sluoksniu, kad būtų išvengta nemalonus vaisto skonio. Dražė reikia praryti nekramtant.
  • DIZARTRIJA – artikuliuotos kalbos sutrikimas.
  • DISFORIJA – niūri nuotaika ir dirglumas.
  • DISKINEZIJA – judesių sutrikimas, pasireiškiantis neįprastais nevalingais judesiais, kurių pacientas negali kontroliuoti. Gali atsirasti dėl antipsichozinių (ypač tradicinių) vaistų nepageidaujamo poveikio.
  • DISTONIJA – lėtas nevalingas raumenų susitraukimas, dažnai sukeliantis sukamuosius bei pasikartojančius judesius ar nulemiantis nenormalią padėtį.
  • EDEMA – pabrinkimas. Bet kuri kūno vieta gali pabrinkti, bet dažniausiai pabrinksta kojos ir kulkšnys.
  • EPIZODAS – sutrikimo simptomų pasireiškimo periodas. Jo metu liga iš latentinės (slaptos) formos pereina į ūmią ir pasireiškia visi jos klinikiniai simptomai.
  • EUFORIJA – pakili nuotaika, dažnai lydima perdėto linksmumo ir nepagrįstai aukšto savęs vertinimo.
  • EKSTRAPIRAMIDINIAI REIŠKINIAI – judesių sutrikimai, atsirandantys dėl sutrikusios skeleto raumenų veiklos. Pasireiškia nenatūraliais judesiais, nevalingu akių vartymu, liežuvio trūkčiojimu, mėšlungišku kūno išsirietimu, raumenų sustingimu. Pacientui gali būti sunku pradėti judėti bent kiek ilgiau pasėdėjus ar pastovėjus arba jis gali nenustygti vietoje. Jam gali drebėti rankos ir pirštai, o veido išraiška priminti kaukę. Ne specialistai šiuos požymius neretai palaiko ligos simptomais. Tuo tarpu tai gali būti klasikinių antipsichozinių vaistų nepageidaujamo poveikio išdava.
  • GALAKTORĖJA – pieną primenančių išskyrų tekėjimas iš pieno liaukų. Gali prasidėti dėl antipsichozinių vaistų ir kai kurių antidepresantų nepageidaujamo poveikio.
  • GRANULIOCITOPENIJA – baltųjų kraujo kūnelių (granuliocitų) sumažėjimas kraujyje (žiūrėti agranulocitozė).
  • HALIUCINACIJA – suvokimo sutrikimas, kai juntami nesami dirgikliai, pvz., matomi neegzistuojantys vaizdai arba girdimi nesantys balsai ar garsai.
  • HEPATITAS – kepenų uždegimas.
  • HIPERGLIKEMIJA – gliukozės (cukraus) kiekio kraujyje padidėjimas.
  • HIPERPROLAKTINEMIJA – padidėjusi hormono prolaktino koncentracija kraujyje. Dėl to gali išnykti menstruacijos ir prasidėti pieno gamyba krūtyse. Hiperprolaktinemija gali būti antipsichozinių vaistų ir kai kurių antidepresantų nepageidaujamo poveikio išdava.
  • HIPERTENZIJA – padidėjęs kraujo spaudimas.
  • HIPERTIREOZĖ – skydliaukės funkcijos padidėjimas. Pasireiškia nuovargiu, susijaudinimu, nervingumu (generalizuotu nerimu ar panikos priepuoliais) ir sulysimu.
  • HIPOTIREOZĖ – skydliaukės funkcijos susilpnėjimas, pasireiškiantis šaltkrėčiu, nerangumu, svorio didėjimu, odos sausėjimu, plaukų slinkimu, veido bei rankų tinimu ir depresija.
  • IMPOTENCIJA – vyro nesugebėjimas patirti erekciją.
  • INDIKACIJA – simptomas, rodantis, kad reikia taikyti tam tikrą gydymą ar vartoti tam tikrus vaistus.
  • INICIATYVOS NETEKIMAS – sugebėjimo pradėti ką nors veikti praradimas. Kai reikia imtis veiklos, pacientas delsia arba jam prireikia itin didelių pastangų.
  • INTOKSIKACIJA – apsinuodijimas.
  • IŠMOKTAS BEJĖGIŠKUMAS (learned helplessness) – išmoktas bejėgiškumas ir nuolankumas, kai žmogus ar gyvūnas suvokia, kad negali kontroliuoti pasikartojančių nemalonių įvykių.
  • KAULŲ ČIULPŲ DEPRESIJA – sumažėjusi raudonųjų ar baltųjų kraujo kūnelių gamyba (žiūrėti: raudonieji arba baltieji kraujo kūneliai).
  • KLIEDESIAI – realaus pagrindo neturintys įsitikinimai ir mintys, pvz., kad esi nuolatos sekamas arba kad esi pats Dievas. Kartais gali atrodyti, kad kiti žmonės kaip nors specialiai kenkia, palieka įvairias užuominas, ženklus, turinčius ypatingą prasmę. Vyresnio amžiaus žmonėms atsiradus kliedesiams pradeda atrodyti, kad juos namiškiai ar kaimynai nuodija.
  • KONCENTRACIJA – veikliosios medžiagos kiekis kraujyje.
  • KONTRAINDIKACIJA – paciento būklė (amžius, liga, nėštumas ir kt.), dėl kurios nepatartina vartoti konkrečių vaistų arba taikyti vienokių ar kitokių gydymo, diagnostikos metodų.
  • KONTROLĖS POBŪDIS (locus of control) – Žmonių elgesio ir pasėkmių kontrolės suvokimas: ar jos kontroliuojamos iš vidaus, jų pačių pastangomis bei veiksmais, ar iš išorės – atsitiktinio arba išorinių jėgų
  • KONVULSIJOS – smarkūs, mėšlungiški raumenų susitraukimai; kūno traukuliai.
  • KOORDINACIJOS SUTRIKIMAI – darnios kūno dalių ir jų raumenų sąveikos judant sutrikimai dėl nevisiškos raumenų kontrolės, pvz.: netikslūs rankų ar kojų judesiai.
  • MANIJA – psichikos sutrikimas, kuriam būdingas bendras susijaudinimas ir psichinių procesų pagreitėjimas: mažesnis miego poreikis, nerimas, įtampa, išsiblaškymas, nesugebėjimas baigti pradėtos veiklos, triukšmingumas, poreikis daug ir greitai kalbėti, itin pakili arba prislėgta nuotaika, dirglumas, nepagrįstų planų kūrimas bei nesugebėjimas jų įgyvendinti, neadekvatus ir asocialus elgesys ir t.t.
  • MAO inhibitorius – antidepresantas. MAO reiškia mono amino oksidazė. MAO blokatoriai slopina noradrenalino ir serotonino (nervinį impulsą perduodančių medžiagų) ir kai kurių kitų medžiagų skilimą.
  • mnemotèchnika [mnemo + technika] – įsiminimo ir atsiminimo būdų sistema.
  • NUOTAIKOS STABILIZATORIAI (normotymikai) – vaistai, vartojami dvipolių afektinių sutrikimų gydymui. Jie taip vadinami todėl, kad normalizuoja nuo maniakinių-depresinių sutrikimų kenčiančių pacientų pernelyg pakilias (manija) ar prislėgtas (depresija) nuotaikas.
  • NUSLOPINTOS EMOCIJOS (žiūrėti apatija).
  • OBSTIPACIJA – vidurių užkietėjimas.
  • OPTIMIZMAS [optimus] – pažiūra, kuriai būdinga pozityvus santykis su realybe, pasitikėjimas ateitimi; polinkis įžvelgti gera.
  • ORTOSTATINĖ HIPOTENZIJA – sumažėjęs kraujospūdis (hipotenzija) dėl staigaus horizontalios kūno padėties pakeitimo į vertikalią (ortostazė). Hipotenzija gali trukti keletą minučių, tačiau pagyvenusiems žmonėms ji dažniausiai tęsiasi ilgiau. Dėl hipotenzijos svaigsta galva ir padažnėja širdies ritmas. Problema sumažėja,jei kaskart neužmirštama lėtai kilti iš sėdimos ar gulimos padėties.
  • PALAIKOMASIS GYDYMAS – gydymas, kai siekiant išvengti ligos simptomų pasikartojimo pacientui ilgesnį laiką skiriamas tas pats medikamentas.
  • PESIMIZMAS [pranc. pessimisme < lot. pessimus – blogiausias] – nusivylimas, netikėjimas ateitimi, polinkis viską vertinti neigiamai.
  • PIKTYBINIS NEUROLEPSINIS SINDROMAS – retas, bet pavojingas gyvybei antipsichozinių vaistų nepageidaujamas poveikis, kuris pasireiškia staigiu mieguistumu, raumenų tonuso padidėjimu, aukšta temperatūra, stipriu prakaitavimu, kraujo spaudimo ir širdies ritmo netolygumais.
  • PUSINĖ ELIMINACIJA – laikas, kurio organizmui prireikia suskaidyti ir pašalinti iš kraujo pusę medikamento dozės. Tai medikamento veikimo trukmės rodiklis, kuriuo remiantis nustatomas medikamento pašalinimo iš organizmo greitis.
  • PERDOZAVIMAS – per didelės vaistų dozės suvartojimas.
  • PARADOKSALIOJI REAKCIJA – priešinga laukiamai reakcijai.
  • PARANOJA – mąstymo sutrikimas, kuriam būdingas kraštutinis įtarumas. Pvz., pacientui atrodo, kad jis yra nuolat sekamas.
  • PARENTERALINIS VARTOJIMAS – vaistai skiriami injekcijomis į kraujagysles, raumenis ar poodį.
  • PERFEKCIONIZMAS [lot. perfectio (kilm. perfectionis) – tobulybė] – tobulybės siekimas.
  • PRAILGINTO VEIKIMO NEUROLEPTIKAI – į raumenis švirkščiami vaistai, kurie labai lėtai rezorbuojasi (išsiskiria) į kraują, todėl jų poveikis trunka 1-4 savaites.
  • PRAILGINTO VEIKIMO PREPARATAS – vaistų forma, kuri sąlygoja lėtą veikliosios medžiagos skaidymąsi. Tokius vaistus reikia gerti nekramčius.
  • PRIKLAUSOMYBĖ – nesugebėjimas ištverti be medikamentų. Priklausomybė gali būti fizinė (kūno) arba psichinė. Apie fizinę priklausomybę kalbama tuomet, kai nutraukus vaisto vartojimą pasireiškia abstinencijos reiškiniai. Psichinė priklausomybė kyla tuomet, kai pacientą apima jausmas, kad jis nebegali išgyventi be vaistų.
  • PARKINSONO LIGĄ PRIMENANTYS SIMPTOMAI – ryškiausi klasikinių antipsichozinių vaistų nepageidaujamo poveikio sukeliami simptomai, tokie kaip kampuoti judesiai, rankų bei pirštų drebėjimas ir sustingęs veidas.
  • PRIEŠPARKINSONINIAI VAISTAI – vaistai nuo Parkinsono ligos arba Parkinsono ligą primenančių simptomų. Kartais dar vadinami antiparkinsoniniais arba anticholinerginiais vaistais.
  • POLIDIPSIJA – nenumaldomas troškulys.
  • POLIURIJA – gausus šlapinimasis dėl suaktyvėjusios inkstų veiklos.
  • PRIAPIZMAS – ilgalaikė skausminga erekcija be seksualinio sujaudinimo.
  • PRIPRATIMAS – vis didesnės medikamento dozės poreikis tam pačiam efektui pasiekti.
  • PSICHOTROPINIAI VAISTAI – vaistai, veikiantys centrinę nervų sistemą ir galintys turėti įtakos psichikos funkcijoms. Psichotropiniai vaistai skirstomi į 4 pagrindines grupes: antipsichozinius vaistus, antidepresantus, nuotaikos stabilizatorius ir migdomuosius bei raminamuosius preparatus.
  • PSICHOMOTORINIS NERIMAS – nerimastingi rankų, kojų, akių ir lūpų judesiai.
  • PSICHOZĖ – psichikos sutrikimas, kai pacientas praranda ryšį su tikrove. Psichozei dažnai būdingi kliedesiai ir haliucinacijos.
  • PSICHOSTIMULIATORIAI – vaistai, skatinantys psichikos veiklą, dar kitaip vadinami psichotonikais.
  • RAUDONIEJI KRAUJO KŪNELIAI – eritrocitai, aprūpinantys žmogaus kūno organus ir audinius deguonimi. Raudonųjų kraujo kūnelių trūkumas gali sukelti blyškumą, nuovargį, dusulį.
  • SAVIVEIKSMINGUMAS (self-efficacy) – Pojutis, kad esame kompetetingi ir veiksmingi. Jis skiriasi nuo savosios vertės pojučio. Bombonešio piloto sasiveiksmingumas gali būti stipriai išreikštas, o savivertė – menka.
  • ŠIZOFRENIJA – psichikos liga, dažniausiai lėtinė, kuriai būdingi dvejopi simptomai: pozityvūs (kliedesiai, haliucinacijos, keistas elgesys) ir negatyvūs (iniciatyvos stoka ir socialinių kontaktų sumažėjimas, jausmų nuskurdimas ir mąstymo problemos, tokios kaip atminties susilpnėjimas, nesugebėjimas planuoti bei organizuoti savo veiklos).
  • SEDACIJA – baimės, nerimo ir/ar įtampos slopinimas, galintis sukelti mieguistumą.
  • SEROTONINAS – smegenyse esanti medžiaga, kontroliuojanti nervinio impulso perdavimą. Be to, ji turi įtakos apetitui, miego ir būdravimo ritmui, baimei, agresijai bei liūdnai nuotaikai.
  • SEROTONINO SINDROMAS – gali atsirasti derinant serotonino atgalinę reabsorbciją slopinančius antidepresantus. Jo požymiai: pasimetimas, susierzinimas, nerimas, raumenų tonuso sutrikimai, tokie kaip tremoras bei raumenų trūkčiojimas, taip pat karščiavimas, šaltkrėtis, prakaitavimas bei viduriavimas.
  • SSRI – selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai. Naujos kartos antidepresantai, slopinantys serotonino rezorbciją. Taip sustiprinamas šios medžiagos veikimas.
  • SIMPTOMAI – ligos požymiai. Pvz., kosulys yra peršalimo simptomas, o karščiavimas – gripo.
  • TACHIKARDIJA – padažnėjęs širdies ritmas. Gali atsirasti dėl stiprių emocijų (pvz., baimės) arba fizinės įtampos (pvz., greito bėgimo).
  • TOKSIŠKAS – nuodingas.
  • TOLERAVIMAS – galėjimas pakelti didelę vaistų dozę be žalos organizmui.
  • TREMORAS – drebėjimas, nevalingi ritmiški rankų ar kitų kūno dalių judesiai.
  • ŪMI DISTONIJA – staigus raumenų tonuso sutrikimas. Ūmi distonija paprastai prasideda praėjus 4 dienoms po antipsichozinių vaistų vartojimo pradžios ir praeina nutraukus gydymą ar sumažinus antipsichozinio vaisto dozę. Pirmieji požymiai dažniausiai būna nevalingi veido, liežuvio, akių judinamųjų raumenų ir kaklo raumenų susitraukimai bei įsitempimai, primenantys mėšlungį. Dėl to gali nevalingai išsikišti iš burnos liežuvis, o galva ar žvilgsnis pasisukti į kuria nors pusę. Be to, kūnas gali mėšlungiškai išsiriesti atgal.
  • ŪMUS – staigiai prasidedantis ir greitai besivystantis, t.y. priešingas lėtiniam.
  • VAISTŲ SĄVEIKA – skirtingų medikamentų abipusis poveikis. Vaistai gali ir sustiprinti, ir susilpninti vieni kitų veikimą.
  • VĖLYVOJI (TARDYVINĖ) DISKINEZIJA (žiūrėti vėlyvieji judesių sutrikimai).
  • VĖLYVIEJI JUDESIŲ SUTRIKIMAI – ilgalaikio vaistų, dažniausiai tipinių antipsichozinių preparatų, vartojimo sukelti judesių sutrikimai. Kitas dažnai pasitaikantis šio sutrikimo pavadinimas – vėlyvojidiskinezija. Galima išskirti šiuos ryškesnius vėlyvųjų judesių sutrikimų požymius: čiulpimo, kramtymo ir čepsėjimo judesiai bei nevalingas liežuvio judinimas (kaišiojimas iš burnos, judinimas į šonus, lūpų laižymas ir pan.). Nutraukus vaistų vartojimą, minėti požymiai išnyksta ne visada.